pavadžia

pavadžià sf. (3^b) Mrs, Lp, Lz žr. 1 pavadis: Kap išvesi arklį be pavadžiõs – pasiimk pãvadžią Drsk. In pavadžiõs paima Šlčn. Su pavadžià kėravoja arklį Vrn. Suvaikė kumeles ir surišo an vienos pavadžiõs Vlk. Kap atrišo mergaitės apinastrio pãvadžią nuog tvoros, tai anas apsivertė kurtu (ps.) Rod. Jaunas bernelis turi šyvą žirgelį už pavadėlės LTR(Mrk). Alksniniai balneliai, karnų pavadėlės LTR(Vrn). ^ Anas labai lengvas in pavadžiõs (juok. mėgsta lakstyti) Arm.